Kas yra adaptyvumas?
Adaptyvumas bendrai suvokiamas kaip gebėjimas nuolat adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų ir aplinkybių, gebėjimas keistis reaguojant į išorinius pokyčius, poreikius bei aplinkos poreikių transformavimas į veiklą. Adaptyvumas – tai kompleksinės sistemos gebėjimas keistis reaguojant į kylančias įtampas iš išorės, greitas mokymasis iš turimos patirties, gebėjimas kintant aplinkybėms rasti optimalius sprendimus, gebėti greitai atsinaujinti (pritaikyti ir modifikuoti).
Adaptyvumą atskleidžia ir parodo organizacijos reakcijos į kylančias vidines ir išorines įtampas, kaip organizacija geba matyti ir identifikuoti, kas vyksta kontekste, rasti tinkamus optimalius sprendimus, atsinaujinti ir, jei reikalinga, transformuotis. Taigi adaptyvumas tampa lemiančiu tiek organizacijos kultūrinius, tiek sisteminius pokyčius, pagrindiniu individų ir organizacijų vystymosi ir raidos veiksniu.
Kodėl adaptyvumas būtinas šiuolaikinėms organizacijoms?
Nuolat organizacijos viduje ir išorėje vyksta mažesni ar didesni pokyčiai. Pasikeitimus skatina nuolat kintančios gyvenimo sąlygos, politikos kontekstas ir daugelis kitų faktorių. Visa tai lemia bendruomenėse išgyventi dažniausiai ne visada pozityvius jausmus. Tampa svarbus ne sprendimas reaguoti ar nereaguoti į pokyčius, o paieškos – kaip, kas leistų sistemiškai organizacijoje prisitaikyti nuolat kintančiomis sąlygomis bei padėtų tapti labiau adaptyviomis.
Adaptyvumas leidžia adekvačiai reaguoti į aplinkos pokyčius, ieškoti būdų, kaip prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, gebėti laisvai jaustis naujoje aplinkoje, kuri nėra pažįstama, ieškoti naujų veikimo būdų, domėtis naujais dalykais, rizikuoti, lengvai perimti ir išmokti naujus veiklos būdus – eksperimentuoti ir mokytis iš klaidų.
Organizacija ugdydama adaptyvumą tiek asmeniniu, tiek organizaciniu lygmeniu, mokosi keistis taip, kaip keičiasi ją supanti aplinka, mokosi suprasti ją ir besikeičiančius poreikius, mokosi prisitaikyti ir greičiau reaguoti į pasikeitimus, mokosi priimti naujoves ir geba juos pati kurti.
Adaptyvumo bruožo rodikliai
Adaptyvumas matuojamas šiais rodikliais – pokyčių įgyvendinimu, požiūriu į klientus bei organizaciniu mokymusi, kurie tarpusavyje glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą bei daro poveikį organizacijos efektyvumui, keičia organizacijos požiūrį į nuolatinius pasikeitimus ir perversmus, leidžia visai organizacijai suvokti išorinę aplinką ir į ją reaguoti, susitelkti ties gebėjimu prisitaikyti ir keisti esamą situaciją, augti drauge ir kurti naują žinojimą senam pakeisti ar papildyti.
Organizacinės kultūros bruožų raiškos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose tyrimo (2024) gauti rezultatai atskleidė, kad:
– Tyrimo rezultatai rodo gana stipriai išreikštą adaptyvumą tarp Lietuvos švietimo įstaigose vertintų organizacinės kultūros bruožų.
– Gauti rezultatai rodo itin aukštą organizacinio mokymosi rodiklio vertinimą, tačiau požiūrio į klientus ir pokyčių įgyvendinimo rodiklių vertinimas buvo gerokai žemesnis.
– Tai rodo tam tikrą balanso trūkumą organizacinės kultūros adaptyvumo bruože – ugdymo įstaigos siekia įgyti žinių, ugdo gebėjimus, mokosi iš savo klaidų, tačiau turi mažiau gebėjimų greitai reaguoti į kylančius iššūkius ir numatyti būsimus pokyčius, bei aplinkos poreikius paversti veiksmais, taip pat būdinga silpniau išreikšta orientacija į klientų esamus bei būsimus poreikius, jie nėra suprantami ir aiškūs.
