Esame vartotojas ar tvarus kūrėjas? Kaip kurti sumanią visuomenę visiems kartu?

Esame vartotojas ar tvarus kūrėjas? Kaip kurti sumanią visuomenę visiems kartu? Vartotojiškumas tėvystėje ir kuriant drauge laiką šeimoje

Šiuolaikiniame pasaulyje ir kasdieniame šeimos gyvenime jau vis dažniau girdime apie ekologinį sąmoningumą, tvarumo idėjų sklaidą, sąmoningą tėvystę, o švietime ir ugdymo įstaigose – apie sumanaus vaiko ugdymą. Nors tendencijos ryškios, tačiau visuomenėje dar trūksta sisteminio mąstymo, kaip tikslingai tai daryti ir formuoti, o tėvystėje auginant, ugdant vaikus – kaip tą pritaikyti ir panaudoti kasdienybėje. Mintimis apie vartotoją, kūrėją ir kaip sumaniai panaudoti turimą kiekvienos šeimos kūrybiškumą kiekvieną dieną, mintimis dalinasi Jovita Starkutė, edukologė, Family Lab Academy – visuminio ugdymosi šeimai akademijos, įkūrėja.

Kūrėju būti gera

Išties kūrėju būti gera, nes panaudoji savo visą turimą potencialą, žinias ir patirtį bei augi vis naujai. Nors pati iki šio suvokimo ėjau palengva. Ir tik dabar tiek darbe, tiek namuose prasmę esu atradusi pačiame kūrybos procese, siekiant išlaikyti balansą tarp vartotojiškumo kasdienybėje ir tarp to, kas yra naudinga, vertinga ir prasminga, atveria neįtikėtinų galimybių. Mes kiekvienas savo prigimtimi esame kūrėjas, ir nesvarbu kokias vidines ambicijas, svajones ar siekius turime, nes kūrėjas pats kuria savo taisykles, vadovaujasi ir deklaruoja vertybes, patiria malonumą kurdamas ką nors naudingo, tačiau dažnai tai pamirštame ir prioritetus dėliojame ne ant tų vertybių.

Vartojimas smelkiasi ir į tėvystės kontekstą

Realybė yra tokia, jog vartotojiška kultūra įsigali ten, kur pamirštamas autentiškumas, individualumas ir unikalumas, primirštama vertybių sistema, o atsiranda poreikis tai susikurti išorės pagalba, todėl norisi vis didesnių namų, greitesnių automobilių, madingesnių drabužių, įmantresnių technologijų ir perpildytų stalčių. Atsiranda troškimas gauti daugiau. Ir tai ne tik apie daiktus. Tai ir apie jausmus, dėmesį, pasiekimus ir daugelį kitų dalykų mūsų gyvenime. Tėvystė ne išimtis. Vartotojiškumo logika įsiveržusi ir į šeimos santykius, vaikų auginimą ir ugdymą, kai viską galima įsigyti, nusipirkti, pakeisti kitu ir kai tėvams norisi užtikrinti pačius geriausius, kokybiškiausius daiktus ir būtinai juos turėti kiekviename kūdikio raidos amžiaus tarpsnyje. Į šį vartotojišką ratą įsisuki net nepagalvodamas. Mano nuomone, norėti daugiau nėra blogai, manau atvirkščiai, tačiau svarbiausia, kad norai padėtų atrasti vidinę ramybę, kurti ir puoselėti vertybes, harmoningą vidinį ir išorinį pasaulį. Ir nors kartais atrodo, kad pasirinkimai negalimi išvis arba galimi tik tarp skirtingų ženklų, formatų, gamintojų, platformų ir kitų vartotojiškų materijų, pasirinkimus darome kiekvienas, o jei jų nėra – galima susikurti pačiam.

 Kūrėjo mąstysenos kūrimas tėvystėje

Viską būtina pradėti nuo savęs, savo požiūrio savo namų, darbo ir kitos, kurioje esate, aplinkos. Būtina rasti būdų ir mokytis kurti kokybišką santykį su savimi, kitais ir mėgautis kasdienybe tobulėjant savo tempu ir norima kryptimi, harmonizuoti savo ir kitų esantį pasaulį. Tėvystėje svarbu orientuotis į patyrimą, kokybiško bei turiningo laiko kūrimą individuliai bei drauge su visa šeima. Profesinėje srityje orientuotis į dalinimąsi, įsitraukimą ir bendrą prasmingą vienijančią veiklą, paremtos kūrėjo vertybėmis, bei augimą drauge. Ir iš abiejų sričių tai sujungti ir panaudoti. Būtina rasti būdus kalbėtis, diskutuoti, dalintis žiniomis ir patirtimis, rasti ir jungtis į bendruomenes, sąmoningai tobulėti, plėsti akiratį tėvystės srityse. Tai ne tik formuoja šeimų atsakingesnį požiūrį į aplinką, vartotojiškumą, tačiau kartu padeda kitaip pažvelgti į šeimos laisvalaikį – ne kiekybiškai, o kokybiškai turimą laiką išnaudoti skiriant vienas kitam, besišnekučiuojant, padedant ir besidalinant idėjomis, kuriant naujas formas santykiui kurti.

 Tvarumo idėjomis paremta kūryba gali būti kiekvienuose namuose

Tėvystėje tai gali vykti nuo pačiu mažiausių dalykų, tačiau vienu svarbiausių vertybiškai – turiningo ir kokybiško laiko kūrimo, kai į šoną atidedamos technologijos ir visi buitiniai darbai, o visas laikas skiriamas šeimos nariams. Galime pradėti nuo mažų žingsnių mokant to paties vaikus – visą dėmesį skirti konkrečiai veiklai. Visų pirma, pradėkite nuo mažų dalykų – rūšiavimo šeimoje, vėliau keliaukite prie kitų idėjų įtvirtinimo. Pavyzdžiui, mokykitės drauge rūšiuoti, kaupti visas likusias pakuotes, juk kiekvienas iš mūsų apsipirkdami ar gaudami siuntas susiduriame su atliekomis, mokykime jas perdirbti ir iš jų kurti, kartu su šeima organizuokite kūrybinius vakarus, kurių metu kursite naujus žaidimus tik iš antrinių žaliavų. Tuomet tegul seka pokalbiai apie tai, ką čia darote, kokią prasmę tai turi, vėliau – tvarkymasis ir kiti kasdieniai šeimyniniai tradiciniai ir rutininiai veiksmai. Vaikai matydami tėvų pavyzdį, natūraliai perima puoselėjamas šeimos vertybes ir jiems nebekyla klausimas, o kam viso to reikia? Nuo mažens ugdydami vaikų atsakomybę šiomis temomis, užauginsime kritiškai mąstančius kūrėjus, suvokiančius tvaraus gyvenimo svarbą.